Žurnalų e-parduotuvė

Konkursinio balo skaičiuoklė
Universitetų sritis
Kolegijų sritis
Profesinių mokyklų sritis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Dirbtinis intelektas ir mokymosi kokybė: kodėl mokymuisi reikia laiko? (  )

Generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) plėtra keičia aukštojo mokslo aplinką ir mokymosi procesus – vis daugiau studentų studijų metu pasitelkia DI įrankius informacijos paieškai, užduočių sprendimui bei mokymosi medžiagos supratimui.

DI drastiškai keičia IT rinką: kokių specialistų reikės ateityje? (  )

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai transformuoja informacinių technologijų (IT) sektorių. Didžiosios pasaulio kompanijos pranešė apie dešimtis tūkstančių programuotojų atleidimus. Apie IT sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimą skelbė ir kelios Lietuvos įmonės. Ar tai reiškia, kad dar neseniai vieną perspektyviausių ir dideles pajamas garantuojančių profesijų išstums DI? Ekspertai sutaria: keičiasi ne programuotojų poreikis, o jų vaidmuo, atsakomybės ir būtini įgūdžiai.

Geopolitika keičia projektavimą: infrastruktūra turi atlaikyti ir sprogimus (  )

Dar visai neseniai projektuojant pastatus daugiausia dėmesio buvo skiriama įprastoms apkrovoms – vėjui, sniegui ar eksploatacijai. Tačiau geopolitiniai įvykiai Europoje bei pasaulyje keičia požiūrį ir Lietuvoje: infrastruktūros atsparumas ekstremaliems scenarijams, tokiems kaip sprogimai, tampa neatsiejama projektavimo dalimi.

Su „National Geographic“ dirbantis D. Kneižys: jūroje visada yra ką atrasti (  )

Jei ieškotumėte Dominyko Kneižio, tikėtina, kad jis būtų kur nors atviroje jūroje. Beveik visas savo aplankytas kryptis – septynis žemynus, daugybę šalių ir atokiausias salas – jis pasiekė laivu. Šiandien VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos absolventas eina kapitono vyresniojo padėjėjo pareigas „National Geographic–Lindblad Expeditions“ laivyne ir tęsia viso gyvenimo kelionę, įkvėptą meilės vandenynui.

„Scania Lietuva“ vadovas: „Transporto inžinierių nepakeis joks DI“ (  )

Ne kiekviena sėkmės istorija prasideda nuo aiškios vizijos ar tiesaus kelio į karjeros aukštumas. Kartais jis gimsta iš paieškų, bandymų ir netikėtų sprendimų, kurie ilgainiui tampa stipriu profesiniu pagrindu. Dariaus Snieškos istorija – būtent tokia: nuo nedrąsių pirmųjų pasirinkimų ir praktinio darbo iki tarptautinės patirties bei vadovavimo vienai svarbiausių transporto sektoriaus įmonių „Scania Lietuva“.

Jaunasis pilotas D. Stonkus: „Nebūtina nuo vaikystės svajoti apie dangų“ (  )

VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) Orlaivių pilotavimo studijų programos trečiakursis Dominykas Stonkus į aviaciją atėjo ne vedamas vaikystės svajonės, o priėmęs spontanišką sprendimą. Šiandien vaikinas jau skaičiuoja pirmąsias skrydžių valandas ir ruošiasi tolimesniems žingsniams piloto karjeros link, o jo istorija parodo, kad kelias į dangų gali prasidėti visai netikėtai.

Rinkai nebeužtenka vadovų – reikia transformacijos lyderių (  )

Verslas šiandien veikia aplinkoje, kurioje rizikų ir pokyčių yra daugiau nei stabilumo. Todėl rinka iš vadovų tikisi hibridinių kompetencijų, greitos reakcijos ir gebėjimo veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Prof. dr. Vida Davidavičienė, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė, pasakoja, kaip transformacija keičia kompetencijų struktūrą, verslo administravimo (MBA) programų turinį bei požiūrį į naujos kartos vadovų karjerą.

Lietuvės urbanistės karjera įkvepia: nuo „Monopolio“ iki globalių iššūkių (  )

Ko gero, daugelis prisimena „Monopolį“ – legendinį stalo žaidimą, ne vieną vaiką mokiusį skaičiuoti pinigus ir vykdyti verslo sandorius. O štai tarptautinėje rinkoje įsitvirtinusi architektė-urbanistė Simona Reičiūnaitė jį matė kiek kitaip – kaip miesto planą, kuriame „statė“ savo pačios sukonstruotus namus. Vaikystės žaidimas tapo jos profesijos pranašu, o paprasti projektai – inovacijomis, kurios kuria pokyčius ir sprendžia globalias problemas.

Mechanikos inžinerija – pramonės variklis šiuolaikiniame versle (  )

Nors mechanikos inžinerija dažnai vis dar siejama su tradicine gamyba, šiandien ji vis labiau tampa pažangios pramonės pagrindu. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip projektuojami ar valdomi įrenginiai, bet ir verslo galimybės mažinti išlaidas, didinti našumą ir kurti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose.

Iš Indianos į Vilnių: kelionė, įkvėpta profesinio ir asmeninio smalsumo (  )

Iš JAV į Lietuvą persikėlusios Davinos Jackson, Purdue universiteto Šiaurės vakarų filialo absolventės, laukė ne tik magistro studijas – čia ji sukūrė karjerą, rado bendruomenę ir ramesnį gyvenimo būdą. Nors jos sprendimas šeimai buvo didelė staigmena, o persikraustymas į kitą pasaulio kraštą reikalavo ryžto, Davina dėl to nesigaili. Priešingai – šis didelis nuotykis jai priminė seną svajonę dalintis žiniomis mokant kitus. Žinant Davinos užsispyrimą, ši svajonė skamba itin realistiškai.

Verslo logistikos ateitis – orientuotis į žmogų: kokių specialistų reikės? (  )

Skaitmeninė revoliucija gamyboje ir logistikoje per pastarąjį dešimtmetį pakeitė ištisas pramonės šakas. Tačiau vis dažniau kalbama ne tik apie technologijų galią, bet ir apie tai, kaip jos turi tarnauti žmogui. Nauja tendencija – į žmogų orientuota logistika (angl. human-centered logistics) – keičia požiūrį į technologijų diegimą sandėliuose, transporto valdyme ir tiekimo grandinėse.

VILNIUS TECH įvyko jau 22-oji karjeros diena GRAVITY (  )

Balandžio 16 d. VILNIUS TECH įvyko jau 22-oji karjeros diena GRAVITY – vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje. Į mokslo talentų, lyderiaujančių verslų ir modernių organizacijų traukos centru tapusį universitetą susirinko 10 tūkst. lankytojų, o karjeros galimybes pristatė apie 100 pažangiausių šalies bei tarptautinių įmonių.

Nuo geopolitikos iki kompetencijų: kas lemia jūrų sektoriaus ateitį? (  )

Lietuvos jūrų transporto sektorius ir jūrų pramonė vis dar dažnai siejama tik su Klaipėdos uostu, tačiau tai – gerokai platesnė ekosistema, apimanti laivybą, jūrų krovos terminalus, logistiką, energetiką, karinį mobilumą, jūrinę inžineriją ir specialistų rengimą. Nuo jos priklauso ne tik regiono, bet ir visos šalies konkurencingumas.

Energetika jaunųjų talentų akimis: pagrindinis variklis – prasmės jausmas  (  )

Energetika – vienas strategiškai svarbiausių, perspektyviausių ir sparčiausiai besiplečiančių sektorių Lietuvoje. Nors energetika daugeliui gali atrodyti kaip labai tiksli ir konkreti sritis, kurioje laukiami tik inžinerijos specialistai, iš tiesų ji – labai plati ir įvairi: savo sugebėjimus gali realizuoti skirtingų kompetencijų ir patirties specialistai, o jauni talentai čia – labai laukiami.

Kibernetinio saugumo rinka: paklausa viršija pasiūlą (  )

Dinamiškoje verslo aplinkoje kibernetinis saugumas tampa vienu iš pagrindinių valdymo prioritetų – nuo jo priklauso skaitmeninės infrastruktūros patikimumas, o incidentai gali greitai sutrikdyti veiklą ir sukelti reikšmingų finansinių nuostolių. Kartu auga ir kvalifikuotų specialistų poreikis, tačiau jų pasiūla nespėja su rinkos diktuojamu tempu. Ekspertai pabrėžia, kad šią spragą galima mažinti tik ruošiant specialistus, kurie geba spręsti realius technologinius ir verslo iššūkius.
Puslapiai:  1 2 3 4 ... 67 68 69 70 71 72 73
Žurnalas KUO BŪTI
Žurnalas 'KUO BŪTI 2025'
Žurnalas 'KUR STOTI 2025'
Žymės:
#aukštosios mokyklos, #Lietuva, #paroda, #priėmimas, #profesinės mokyklos, #universitetai, #užsienis, #Žurnalas "Kur stoti"