Stiurdesė2012 11 21 • 78.60.58.80 cituotiOrlaivio palydovams, deja, ne visada smagu bendrauti su keleiviais. Būna tirkai labai malonių, kurie ką nors ateina paklausinėti, pašnekėti, nusišypso, pasisveikina, atsisveikina, padėkoja. Tačiau didžioji dalis yra visiškai nešnekūs, o dar kita kategorija - konfliktuotojai. Man, kaip vyriausiajai skrydžių palydovei, ir tenka tarpininkauti tarp aviakompanijos ir konfliktuojančios pusės. Ir tai tenka daryti vos ne kiekvieną skrydį - žada rašyti skundą, kad kortelių skaitytuvas nenuskaičiuoja pinigų, kad negavo vietos, kurios norėjo, negavo pledo, laikraščio, kad kažkas jiems užia, ar laša, tiesiog būrnoja, kai liepiame užsisegti diržus, ar prašome nefilmuoti. O didžiausias pasipiktinimas - kai vėluoja skrydis. Tačiau, mes, aptarnaujantysis personalas ore, visiškai nedarome įtakos nei vėlavimui, nei kortelių skaitytuvo neveikimui ir t.t. Esame labai nusivyle, kai mus kaltina. Tačiau, dažniausiai tokie konfliktai pasibaigia taikiai, reikia mokėti keletą psichologinių dalykų.
Su kolegomis nekonfliktuoju, dirbu kaip komandoje, visada jiems vadovauju, nes mano toks statusas. Su jais kalbamės tiesiog apie gyvenimą, įvairius nutikimus, nes komanda būna visada kita, žmonės seniai matyti. Tačiau didžiąją dalį skrudžio laiko užima keleivių aptarnavimas ir kiti mūsų aviakompanijos vidiniai dalykai ir darbai.
Na o kai numirė keleivis, orlaivių palydovų darbas - nuraminti kitus keleivius. Atsirado medikų, kurie teikė med. pagalbą, mes tik tai turėjome nuraminti kitus keleivius. Be abejo, keleiviai ir pati igula patyrė šoką ir šaltą dušą, lėktuvas buvo priverstas leistis vos po valandos po pakilimo.
Tokie raminimai dažni - juk skrendame per didžiules turbulencijas, tenka ir avariniais būdais leistis.
P.S. įgulą sudaro ne tik stiurdesės, bet ir stiuardai :)