Kas Jums yra muzika?
Visas gyvenimas – ir hobis, ir darbas. Šešias dienas per savaitę gyvenu muzika, septintą ilsiuosi.
Kokiais instrumentais grojate?
Smuiku, pianinu, mėginau ir violončele, liaudiškomis kanklėmis, mokiausi vokalo akademijoje.
Kaip kilo idėja suburti ansamblį?
Ne visi studentai, buvę mano mokiniai įstojo į Muzikos akademiją, bet jų poreikis muzikuoti išliko. Šis poreikis ir suvedė visus į ansamblį.
Kodėl pasivadinote „Concordi sono“?
Concordi sono išvertus iš lotynų kalbos reiškia vienbalsiai, vieningai. Muzikuojant labai svarbi bendravimo, nuomonių harmonija, tarpusavio pagalba ir parama. Kolektyvo nariai tuo pasižymi. Be to, ansamblyje reikia groti sinchroniškai, sutartinai. Pasirinktas pavadinimas – mus sujungianti, vieningai į priekį vedanti idėja.
Kokią muziką grojate?
Labai įvairią – nuo barokinės iki šiuolaikinės. Nevengiame įdomesnių projektų, kaip pavyzdį galiu paminėti kūrinį iš roko operos ,,Jesus Christ Superstar“. Projektams paįvairinti kviečiau bosinį gitaristą, būgnininką. Stengiamės būti novatoriški, kūrybingi, neapsiriboti vien klasika ar džiazu. Norime, kad muzikinė įvairovė leistų save daug kur pritaikyti, kad ir patiems groti būtų nenuobodu, ir auditorijai klausytis įdomu.
Kokie buvo pirmieji ansamblio pasirodymai?
VU Kauno humanitarinio fakulteto dekanas doc. Kęstutis Driaunys pasirūpino, kad mūsų debiutas įvyktų per kalėdinį labdaros vakarą Kauno rotušėje. Tuomet dar neturėjome pavadinimo – prisitatėme kaip VU KHF styginių ansamblis. Vėliau pasirodėme fakulteto baigiamajame ataskaitiniame renginyje, grojome magistro diplomų įteikimo iškilmėse Lietuvos Respublikos Istorinėje Prezidentūroje Kaune. Gegužės mėnesį koncertavome Neringoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, dalyvavome VU KHF studentų organizuojamoje Gatvės muzikos dienoje Kaune, o birželio 17 d. pirmą kartą dalyvavome Vilniaus universiteto diplomų įteikimo fakulteto absolventams iškilmėse Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje.
Kas iš pirmųjų pasirodymų renginiuose Jums labiausiai įsiminė?
Kauno rotušėje, kur mūsų klausėsi garbinga auditorija, miesto valdžios atstovai, bendradarbiavome su originaliu režisieriumi. Jis norėjo, jog nebūtume statiški, atskleistume savo vidinę energiją. Buvo labai įdomu. Pirmasis pasirodymas universitete taip pat paliko nepakartojamą įspūdį. Šis renginys mums buvo labai svarbus, jo metu prisistatėme VU KHF bendruomenei.
Kaip manote, kas svarbiausia muzikuojant?
Norėti. Užsidegimas, noras yra pagrindinė savybė, norint galima įveikti daug ką.
Ar muziką pavadintumėte vienu iš bendravimo būdų?
Be jokios abejonės, muzika yra viena iš bendravimo formų. Visų pirma, tai gebėjimas klausytis kito ir galimybė išreikšti save muzikuojant kartu su kitais. Antra, muzika kaip hobis, interesas labai jungia. Pavyzdžiui, ,,Concordi sono“ nariai susitinka ne tik repeticijose. Visi susiburiam vasarą, jie pas mane atvažiuoja. Ansamblio muzikantai padeda vienas kitam įvairiose gyvenimo situacijose. Su jau išėjusiais iš mūsų kolektyvo visąlaik palaikome ryšį, susitinkam.
Ką savo muzika norite pasakyti?
Muzika, kaip žmogus ar gyvenimas, yra labai įvairiapusė. Profesorius Raimundas Katilius (Lietuvos smuikininkas virtuozas – aut. past.) sakydavo, kad muziką galima ir mylėti, ir jos nekęsti, ir pykti, ir... Su ja daryti dar daug ką. Tam tikru kūriniu gali ką nors pasakyti. Kartais vienos temos nėra. Kartais mes norim sukelti pamąstymus, siekiam, kad mintys taptų šviesesnės, geresnės, šiltesnės, o kartais norim išprovokuoti vidinį diskomfortą, kuris verčia žmogų apmąstyti savo vertybes. Muzika gali išjudinti apsnūdusį žmogų, kuriame viskas yra patogu, ,,stalčiukuose“. O kartais atvirkščiai – išsibalansavusiai, gyvenime pasimetusiai, savęs nerandančiai asmenybei muzika gali padėti nusiraminti ir viską tinkamai susidėlioti. Klausydamasis muzikos, žmogus gali netikėtai sau atsakyti į daugelį klausimų. Niekada iš anksto nežinai, kaip paveiks muzika. Žinoma, bet kokiu atveju norisi, kad muzika pakylėtų, kad ji būtų šviesa.
Ar turite autoritetų, į kuriuos lygiuojatės?
Mes nenorime būti į ką nors panašūs, mes norime būti savimi. Rasti savo išskirtinį braižą, požiūrį. Stengiuosi įsiklausyti į kiekvieno atlikėjo poreikius ir nuomonę, kas jam gražu. Manau, kad galbūt geriau ne sekti pavyzdžiais, o ieškoti savitumo.
Kokios muzikos pati klausotės?
Klausausi įvairių stilių muzikos. Neturiu jokių šablonų ir nemėgstu žmonių, kurie tuos šablonus turi. Muzikantas turi paklausyti visko ir susidaryti savo nuomonę. Jei muzikos mokytojas dirba su paaugliais, jis turi paklausyti jų mėgstamos muzikos, net jeigu ši atrodo nepriimtina. Mokytojas turi ją pažinti, suvokti, kokios muzikos klausosi jaunimas, kas jam daro įtaką.
Greičiausiai nuskambės netikėtai, bet savo malonumui aš neklausau nieko – mėgaujuosi tyla. Puiki atsipalaidavimo forma man yra dramos teatras. Kauno muzikiniame, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatruose aš dirbu, klausau, kaip kas groja ir analizuoju. O kad galėčiau atsipalaiduoti, neanalizuočiau, renkuosi ne muziką.
Jei noriu ko nors raminančio, klausau grigališkojo choralo ar Mocarto, Bacho, kartais bliuzo. Visiškai jokių taisyklių. Muzikos pasirinkimas priklauso nuo mano nuotaikos. Žinoma, svarbus veiksnys yra kokybė, tai, kaip muzika atliekama.
Ar įkvėpimo semiatės iš klausomos muzikos?
Kartais. Visgi išgyvenimai yra pagrindinis faktorius, iš kurio žmogus semiasi įkvėpimo ir mene, ir gyvenime.
Kokie muzikos instrumentai Jums labiausiai patinka?
Priklauso nuo to, kokia muzika, pavyzdžiui, džiaze niekas neprilygs saksofonui, arba arfa – mano manymu, dieviškas instrumentas – vėlgi, vienur bus nepakeičiama, kitur labiau tiks smuikas... Kaip spalvos. Gali būti daug gražių spalvų, bet vienur ta spalva derės, o kita ne. Taip ir su instrumentais. Kiekvienas instrumentas yra puikus, kai juo gerai groja.
Kokį įsivaizduojate savo svajonių koncertą?
Tokį, kuomet po gerų dvidešimties metų visi man artimi, brangūs žmonės – mokiniai, šeima, draugai, kolegos – susirinktų į jaukią salę, kurioje labai gera akustika, gražus skambesys.
Kas gali prisijungti prie Jūsų kolektyvo?
Visi norintys. Mėgstame eksperimentuoti tiek muzikos stiliais, tiek instrumentais. Štai dabar turime ir kontrabosą, bosinę gitarą, būgnus. Mielai kviečiame prisijungti stygininkus, kitais instrumentais (net ir akordeonu) grojančius žmones. Kuo įvairesni instrumentai, tuo įdomiau. Didžiąja dalimi esame styginių instrumentų ansamblis, tad kiti instrumentai būtų oranžuotės, ieškojimai, savotiškas iššūkis, bet galima rasti vietą kiekvienam.
Ko palinkėtumėte studentams?
Šiai kartai, jaunimui norėčiau palinkėti daugiau aktyvumo ir kūrybingumo, neapsiriboti siaura profesine kryptimi. Tarkime, jei esu bankininkas, man rūpi tik finansai ir daugiau nieko gyvenime nematau. Ne, reikia plėsti akiratį. Tada ir gyvenimas gražesnis, ir kitiems esi įdomesnis, ne toks ribotas.
Su VU KHF instrumentinio ansamblio „Concordi sono“ vadove K. Katavičiūte kalbėjosi Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos absolventė Žydrūnė Urbanavičiūtė
