Truputis istorijos. Darbai aukštyje atliekami labai seniai, turbūt dar tada, kai buvo pastatyti pirmieji statiniai. Žmogus lipo aukštyn, vos pradėjęs vaikščioti ant dviejų kojų - suprato, kad lengviau lipti šakotu medžio kamienu nei lygiu. Ši mintis galėjo pastūmėti atlikti tolesnį veiksmą – pačiam konstruoti kažką panašaus į kopėčias.

Nereikėtų manyti, kad visi darbai aukštyje buvo susieti su statybomis. Pirmiausia, aukštį galima sieti su alkio tenkinimu ir saugumo užtikrinimu - saugiai įkopus į medį reikėjo nusiskinti vaisių. Laivyba taip pat siejama su buvimu aukštyje - burlaivių jūreiviai, ko gero, buvo vieni iš alpinizmo pradininkų. Vėliau ir kitų žmonių darbas buvo susietas su aukščiu (Alpių kalnų vedliai, piemenys).

Lietuvoje alpinizmo pradininkai - senieji bitininkai. Jie virvėmis kopdavo į aukštus medžius ir kopinėdavo iš drevių medų. Įranga buvo vadinama geiniu - ją sudarė virvės su kilpomis, kablys su skridiniu ir sėdynė. Viską gamindavo patys iš turimų žaliavų; virves vydavo iš kanapių, kablį - iš beržo gumbo.

Darbuotojo sauga. Darbai aukštyje - pavojinga veiklos sritis. Kritimas iš aukštumos kelia riziką sunkiai susižaloti ar patirti mirtiną traumą. Pagrindinis tokių darbų organizavimo principas – parinkti saugiausią paaukštinimo priemonę ir optimalią apsaugą.

Šiais laikais jau yra daug priemonių save apsaugoti. Moderni, puikaus dizaino įranga žavi, kelia norą ją naudoti, todėl, regis, tikrai galime aukštyje saugiai dirbti, tačiau turėti priemonių ir jas tinkamai panaudoti nėra vienas ir tas pats. Būtina sąlyga – mokėti tą priemonę tinkamai naudoti, suprasti, kaip taikomi apsaugos nuo kritimo iš aukščio parinkimo būdai. Pagal teisinį reglamentavimą, šie darbai priskiriami pavojingų darbų kategorijai - galioja reikalavimai, kad darbuotojai būtų mokomi. Reikia mokytis ir atestuotis dirbti aukštalipiu, tai yra, gauti pirminių žinių apie saugos priemones ir įgyti įgūdžių, kaip jomis naudotis.

Darbo perspektyva. Prognozuojama, kad statybos sektoriuje vyraus daugiaaukščiai statiniai bei didės renovuojamų senos statybos pastatų skaičius. Akivaizdu, kad darbų, atliekamų aukštyje, nemažės. Tobulėjant technologijoms, atsiranda galimybių projektuoti sudėtingų konfigūracijų, išskirtinio dizaino statinius. Dirbant sudėtingus statybos darbus, neišvengiami sudėtingo paaukštinimo priemonių montavimo ar darbų, kybant ant virvių, atvejai.

Gerėjant ekonominei šalies padėčiai, taip pat didės dėmesys istoriniam paveldui. Be darbuotojų, gebančių saugiai dirbti sudėtingus darbus aukštyje, nebus galima išsiversti.

Mūsų aukštybininkams atsiveria ir užsienio rinka - darbuotojai, gebantys atlikti pramoninio alpinizmo kategorijai priskiriamus darbus, laukiami visuose žemynuose. Šis poreikis artimiausiu metu tikrai nemažės.

Nuo ko pradėti? Akivaizdu, kad aukštyje reikia atlikti tam tikrą darbą. Paminėta tik keletas galimų veiklų, o jų tikrai gali būti labai įvairių. Aukštalipio darbus atlieka ir turėti atitinkamus pažymėjimus reikia stogdengiams, mechaninio vėdinimo sistemų montuotojams, tinklus aptarnaujančių ryšio bokštų darbininkams, vėjo jėgainių ir saulės baterijų ir kolektorių, pastolių, reklaminių stendų bei konstrukcijų montuotojams, stiklinių fasadų valytojams. Tad pirmasis žingsnis būtų – įgyti kompetencijų atlikti vieną ar kitą darbą. Pasiryžusiems tapti pramoninio alpinizmo srities darbuotojais, reikėtų išklausyti pirminius mokymus, gauti leidimą dirbti aukštyje ir nuolat tobulinti  įgūdžius. Ką ir kviečiame padaryti Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre.

Kviečiame registruotis Aukštalipio / Aukštalipių darbų vadovo kursams nuo:

  • Birželio 20 d.
  • Liepos 4 d.

Daugiau informacijos: