Sunku vertinti ankstesnių vyriausybių žingsnius, kai įgyvendindamos liberalią aukštojo mokslo reformą, suabsoliutino vidurinį išslavinimą įgijusių jaunuolių norus visuotinai tapti teisininkais, medikais, politologais, vadybininkais, bet pamiršo specialistų rengimą subalansuoti su strateginiais šalies ekonominės ir socialinės raidos poreikiais. Skaudžios pasekmės matomos jau dabar, dar daugiau problemų turėsime ateityje. Nepaisant agroverslo įmonių ir juos atstovaujančių organizacijų gan vieningų perspėjimų, žemės ūkio specialistų, ypač gyvulininkystės, hidrotechninės statybos, žemės ūkio inžinerijos, rengimas buvo visiškai sutrikdytas. Studentų priėmimas į Aleksandro Stulginskio universitetą sumažėjo beveik du kartus, o į valstybės finansuojamas vietas buvo priimamas tik kas penktas studentas. Sutriko gyvulininkystės specialistų rengimas dabartinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje. Labiausiai nukenčia kaimo vaikai, kurie motyvuotai renkasi žemės ūkio ir kaimo plėtros studijas, bet nėra pajėgūs konkuruoti su didžiųjų miestų vaikais dėl jų studijų valstybinio finansavimo. Tačiau motyvuoti vaikai, suprasdami žemės ūkio sektoriaus perspektyvą siekia gauti išsilavinimą būtent šioje srityje.
Šią kritinę padėtį pradėjo taisyti dabartinė Vyriausybė, 2013 metais žemės ūkio, miškininkystės ir maisto studijų krypčių grupės „krepšelius“ atskyrusi nuo veterinarinės medicinos ir gyvybės mokslų bei nežymiai padidinusi „krepšelių“ šioje studijų krypčių grupėje skaičių. Dar svarbesnis žingsnis žengtas visiškai neseniai – vasario 12 dienos vyriausybės posėdyje, kai žemės ūkio, miškininkystės ir maisto studijų krypčių grupei buvo numatyta „krepšelių“ skaičių padidinti nuo 100 iki 175. Šis sprendimas gali būti vertinamas tik vienareikšmiškai, kaip atitinkantis valstybės viešuosius interesus ir pasitarnausiantis aukštojo mokslo reformos pasėkoje susidariusių disproporcijų tarp intensyvaus investavimo į agrarinio sektoriaus modernizavimą ir sumenkusio šiam sektoriui specialistų rengimo sumažinimo.
