Draugė „užvedė ant kelio“
Mokydamasi pradinėse klasėse Lina jau svajojo, kad baigus mokyklą, studijuos veterinariją. Tačiau artėjant dvyliktai klasei, Linos geriausia draugė pradėjo ieškoti studijų užsienyje.
„Buvau ir savo draugę „užkrėtusi“ žirgų liga, kartu lankydavome treniruotes. Besižvalgydama po universitetus ji rado studijas Jungtinėje Karalystėje, susijusias būtent su žirgais. Draugė ir pati svarstė šią idėją, bet kažkodėl tai jos nesusižavėjo, o man taip ir įstrigo.
Nors visada sakydavau, kad noriu studijuoti bet kur, tik ne Anglijoje. Nežinau kodėl, bet ta šalis manęs netraukė. Prisišnekėjau... Niekada nebuvau „moksliukė“ ir turbūt nustebinau mokytojus išlėkdama studijuoti į užsienį“, – apie studijų pradžią su šypsena prisiminė Lina.
Anglijos aukštojoje mokykloje – Nottingham Trent universitete Lina studijavo Equine Sports Science specialybę, lietuviškai išvertus būtų žirgų sporto mokslas. Studijos truko trejus metus, kaip ir dauguma bakalauro specialybių Anglijoje.
Mergina pasirinko būtent šį universitetą, nes jis suviliojo širdžiai miela specialybe, jame daugiausiai rado informacijos apie ieškomą sritį, taip pat nemažas dėmesys čia skiriamas ir studentams iš užsienio.
Stojimo paraiškas Kauno „Santaros“ gimnazijos abiturientė buvo nusiuntus dar į kelis universitetus, bet šis ją labiausiai traukė dėl specialybės, kurios Lietuvoje nerengia nė viena aukštoji mokykla. Sutapo taip, kad Lina įstojo būtent į šį universitetą.
Įstoti padėjo aukštas biologijos balas
– Papasakok, kaip sekėsi įstoti? Kokių balų reikėjo, kokių dokumentų, kaip vyko stojimo procedūra?
– Jau atrodo taip senai tai buvo (šypsosi). Į universitetą įstojo per UCAS (Universities and Colleges Admission Service), tereikėjo užpildyti anketas, parašyti motyvacijos laišką bei gauti rekomendacijas iš mokytojų. Taip pat turėjau nusiųsti skenuotus egzaminų rezultatus. Stojant į mano specialybę reikėjo biologijos, chemijos bei anglų egzaminų rezultatų. Reikalavo, berods, kad balas būtų virš 70. Mano specialybei aukštas biologijos balas buvo didžiausias privalumas, todėl ir priėmė, nors anglų kalbos ir chemijos balus turėjau šiek tiek žemesnius.
– Kiek lėšų reikėjo skirti pačiai pradžiai – stojamųjų mokestis, mokymosi priemonės, kitos su specialybe susijusios išlaidos?
– Registruojantis į UCAS reikėjo sumokėti vienkartinį mokestį (nepamenu kiek tiksliai tuo metu tai buvo). Mokymosi priemonėms papildomai lyg ir nereikėjo nieko išleisti. Žinoma, kaip ir visur, reikėjo turėti rašiklį bei sąsiuvinį.
Viena iš mano paskaitų buvo jojimas, todėl man reikėjo ir jojimo aprangos, tačiau aš ją turėjau iš anksčiau. Tam tikros praktinės paskaitos vykdavo arklidėje, todėl dėl saugumo visiems studentams reikėjo šalmo bei atitinkamų batų. Visa tai buvo reikalinga, net jei studentas ir nelanko jojimo pamokų. O mokestį už mokslus (už metus) buvo galima sumokėti ne iš karto, bet per tris kartus.
– Kokia buvo pati studijų pradžia svetimoje šalyje, juk išvažiavai visiškai viena? Kaip sekėsi adaptacinis periodas?
– Pirmiausiai mokslus pradėjau Lietuvoje. Įstojau į tuometinę Veterinarijos akademiją (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), apsidraudžiant, jei nepavyktų įstoti į pasirinktą Jungtinės Karalystės universitetą. Jau net buvau į paskaitas pradėjusi vaikščioti, nes ilgai nepranešė, ar įstojau. Nottinghamo universitete paskaitos paprastai prasideda tik spalio antrą savaitę. Tad sužinojus, kad įstojau, skubėdama išlėkiau į Angliją.
Gyvenamąją vietą susiradau pačiame Nottinghamo miesto centre, nors mano fakultetas buvo užmiestyje. Visus trejus metus ir likau gyventi miesto centre, nes buvo arčiau iki parduotuvių ar autobusų stoties (tai itin pravertė, kai tekdavo skristi į Lietuvą, jei skrydis būdavo naktį).
Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ susiradau lietuvių, gyvenančių Nottinghame, grupę. Per ją susipažinau su viena lietuvaite, kuri taip pat buvo pirmakursė ir studijavo fotografiją. Pradėjome bendrauti ir po to dvejus metus kartu su ja gyvenome. Labai aktyviai nesistengėme bendrauti su kitais lietuviais.
O svetimoje šalyje priprasti tikrai buvo prie ko! Kad ir prie tokių paprastų dalykų kaip atskirų kranų šaltam ir karštam vandeniui, ar krūpčiojimo, kai autobusas žiede pasuka „prieš eismą“. Taip pat ilgą laiką buvo keista, kad nieko nepažįsti ir nėra į ką kreiptis pagalbos. Žinoma, viskam reikėjo tik laiko. Atsirado ir draugai, ir gebėjimai susitvarkyti įvairiose situacijose.
Rengia specialistus „arklinei terpei“
Kaunietė Lina tikino, jog buvo labai patenkinta studijomis. Ji nė akimirką nesigailėjo, kad įstojo į šį universitetą, jau vien dėl to, kad studijavo tai, kas ją labiausiai žavėjo.
Pasakodama apie savo studijas ir aukštąją mokyklą, Lina sakė, kad Nottingham Trent universitetas, yra gana jaunas, palyginti su daugeliu kitų Jungtinės Karalystės aukštųjų mokyklų. Jis garsėjo ganėtinai atviru požiūriu bei nemažas dėmesys skiriamas naujoviškomis specialybėms.
„Mano studijuojama specialybė – tai bandymas paruošti universalius specialistus arklinei terpei. Nuo elementarios praktikos kaip elgtis arklidėje, iki mokymų, kaip viskas turėtų vykti atliekant mokslinius tyrimus ar išmokti naudotis naujausiais atradimais, ir kaip tai galėtų būti pritaikoma praktikoje“, – pasakojo netradicinę specialybę pasirinkusi studentė.
Šios specialybės daugiau lietuvių nestudijavo, nors pačiame universitete jų buvo tikrai ne vienas.
Studijos universitete – be vadovėlių
– Kaip sekėsi mokslai? Papasakok daugiau apie juos.
– Mokslo metų pradžioje gaudavome datas, iki kada reikia pristatyti darbus raštu, tad galėdavome planuotis laiką. Žinoma, studentiškai vis tiek viskas lieka paskutinei minutei (šypsosi). Egzaminai būdavo tik pavasarį.
Vadovėlių neturėjome, būdavo dėstytojų paskaitos ir kartais papildomai jų pateikta medžiaga. Tekdavo patiems keliauti į biblioteką ir kapstytis giliau. Smagu buvo turėti tokiai sričiai pritaikytą biblioteką, kuri nustebino knygų apie arklius gausa.
Tačiau mūsų rašomi darbai negalėjo būti paremti knygomis, reikėjo kapstytis dar giliau ir naudotis mokslinių straipsnių biblioteka internete ar kai kuriais sukauptais žurnalais universitete. Universitetas suteikė priėjimą prie atitinkamų mokslinių straipsnių.
Iš pradžių mokslinė kalba buvo gana sunkiai suprantama, bet laikui bėgant ir įgyjant daugiau patirties, įpratau, ir buvo smagu žinoti, kad „kapstaisi“ po pačią naujausią informaciją. Mūsų darbai turėjo būti panašūs į mokslinius straipsnius, naudoti mokslinius terminus bei formatą.
Kai kurios paskaitos, ypač pirmaisiais dvejais studijų metais, buvo labiau atsipalaidavimas nei jausmas, kad esu universitete. Tam tikros paskaitos buvo skirtos jojimui, o metų pabaigoje egzaminas – jodinėjimo testas ir konkūrų maršrutas, pagal kuriuos dėstytojai įvertindavo studentų gebėjimus. Taip pat privalėjome padėti tvarkytis arklidėje.
Bendraujant su kursiokais dažniausia diskusijų tema būdavo apie žirgus, nes visi daugiau ar mažiau tuo užsiėmė. Tai tikrai buvo įdomi ir neįkainojama patirtis. Labai patiko, kad universitetas derino ir itin sudėtingus dalykus, kurių nemanau, kad būčiau sužinojusi kur nors kitur, ir labai paprastus dalykus, kurie naudingi kasdieninėse situacijose sukinėjantis arklidėje.
Studijoms pasiėmė paskolą
Už studijas Nottingham Trent University Linai mokėti reikėjo. Tačiau tai nesukėlė didesnių finansinių sunkumų. Ji ganėtinai lengvai pasiėmė paskolą Anglijoje, kurią vėliau teks atiduoti.
Kalbant apie kitas finansines išlaidas, Lina tikino, kad kiek išleidi labai svarbu nuo pačio žmogaus poreikių. Būsto nuoma priklauso nuo vietos ir, žinoma, būsto kokybės. Nuomotis butą ar namą su draugais būdavo bene pigiau nei gyventi bendrabutyje. Nuomos kainos Nottinghamo centre vyrauja virš 270 svarų per mėnesį. Nuošalesnėse vietose – pigiau. Autobuso bilietas dienai kainuodavo tarp 3 – 4 svarų.
Maisto kainos, kaip Lina su draugais mėgdavo pajuokauti, kad vienas daiktas kainuoja vieną svarą, žinoma, vienas šiek tiek daugiau, kitas šiek tiek mažiau bet vidurkis panašus. Į kai kuriuos klubus būdavo galima įeiti ir nemokamai, kartais tereikėdavo užsiregistruoti internete ir pasirodyti iki tam tikros valandos.
Lina neslėpė, kad pramogoms laiko tikrai likdavo. Studentai mėgdavo organizuoti filmų vakarus ar „suneštinio maisto“ vakarėlius, kartais paprasčiausiai išlėkdavo į klubą, nors, kaip pati pašnekovė teigė, ji nebuvo didelė mėgėja šokti ar bastytis po klubus. Dažniausiai ji stengdavausi išsisukti nuo šito.
Iškritęs sniegas paralyžiavo studijas
Iš studijų Anglijoje Lina prisiminė nemažai kuriozinių situacijų, iš kurių dabar smagiai pasijuokia. Bene labiausiai įstrigo, kai pirmaisiais studijų metais žiemą pasnigus maždaug porą centimetrų sluoksniu, Lina smagiai pašoko iš lovos ir net nesusimąsčiusi nulėkė į universitetą gėrėdamasi pirmu iškritusiu sniegu.
Deja, nuėjus į universitetą ji buvo sutikta su nuostaba, ir pareikšta: yra per šalta ir per slidu, kad vyktų paskaitos.
„Pasijaučiau šiek tiek „trenkta“ ir nesupratau kur problema, bet kitais metais pamačiusi sniegą, žinojau, kad galiu ramiai apsiversti ant kito šono ir nesivarginti keltis“, – prisiminė Jungtinėje Karalystėje studijavusi studentė.
Būdama toli nuo namų susirado daug draugų
Nors jau praėjo keleri metai, kai Lina išvykus iš Lietuvos, tačiau draugystė su gimtinėje likusiais draugais neišblėso. Aktyviai bendrauti tiek su draugais, tiek ir su šeima labai padeda Skype‘as.
„Nesu vienintelė iš draugų studijuojanti užsienyje, tad per atostogas tampa šiokie tokie „bastūnų susibėgimai“ bei susitikimas su draugais, likusiais Lietuvoje. Su šeimos nariais daugiausia bendrauju Skype‘u. Pradžioje buvo kiek sunkiau, bet dabar jau pripratau rečiau matyti tiek draugus, tiek ir šeimą“, – apie kartais užklumpantį ilgesį pasakojo Lina.
Būdama toli nuo namų ir artimųjų, Lina džiaugėsi, kad susirado nemažai naujų draugų.
„Susibūrė būrelis žmonių iš skirtingų šalių, su kuriais dažniausiai pramogaudavom. Daugiausiai bendravau su lietuvaite, su kuria kartu ir gyvenau“, – pasakojo Lina.
Baigus trejus metus trukusias studijas Lina gavo bakalauro laipsnį. Turėdama šį išsilavinimą mergina gali dirbti įvairaus pobūdžio darbą, susijusį su žirgų priežiūra. Tai gali būti tiek įvairūs tyrimai ir darbas laboratorijose, tiek įmonėse, pardavinėjančiose prekes žirgams, tiek darbas arklidėje – nuo paprasčiausios arklių priežiūros iki arklidžių vadybos, ypač didesniuose žirgynuose.
„Dabartiniams abiturientams, ketinantiems studijuoti užsienyje, patarčiau į kelioninį bagažą pasikrauti kantrybės, pasiryžimo bei optimizmo, na jei ne į bagažą, tai bent į kišenę. O šiaip, bijoti tikrai nėra ko, viskas įveikiama“, – optimizmu trykštanti kalbėjo Lina.
Erika VAITKŪNIENĖ
