Kokie jie, pastaraisiais metais besirenkantys profesijas? Ar tiesa, kad po 2000-ųjų gimę jaunuoliai – bene geriausiai išmano naująsias technologijas, lengviausiai susidoroja su keletu darbų ar užduočių išsyk, bet nėra lojalūs, dažnai keičia darbo vietas ir nė sekundės negali apsieiti tų pačių technologijų?
Pasak A. Smailio, yra tiesos, nors Lietuvoje skirtumai tarp kartų nėra tokie ryškūs, kaip didžiosiose Vakarų šalyse. Vis dėlto, šiandienos jaunimas ne tiek profesiją renkasi, kiek gyvenimo būdą – ir pagal tai dairosi tinkamos profesijos. Be to, Z karta kiek nekritiška, dažniausiai pernelyg pasitiki internete rasta informacija, ir šiuo klausimu yra ganėtinai nebrandi.
Galbūt todėl nemažai į aukštąsias mokyklas įstojusių jaunų žmonių nutraukia studijas jau pirmaisiais metais, bando perstoti arba baigę studijas nedirba pagal įgytą išsilavinimą. Kažkada skaičiuota, jog net arti penktadalio turinčiųjų diplomus atlieka žemesnės kvalifikacijos darbus, kuriems aukštojo išsilavinimo net nereikia.
„Visuomenei, valstybei – tai didelė prabanga, nuostolis: darbas padarytas, valstybės pinigai įdėti, o rezultatų – nėra. Žmogaus branda savaime nevyksta, negali iš vaiko staiga padaryti suaugusį. Žinoma, ir pats gyvenimas pamoko. Bet gyvenimas, nors ir garantuotas mokytojas – paima brangiai“, – šypteli pašnekovas.
Visą straipsnį su psichologu Algimantu Smailiu, kuriame jis pateikia ir 5 svarbius žingsnius bei duoda 5 gerus karjeros konsultanto patarimus besirenkantiems savo tolimesnį kelią, skaitykite naujame „Kuo būti 2022“ žurnale, kuris netrukus bus pakeliui į spaustuvę, o dienos šviesą išvys jau kitą savaitę.
